Pasaulio bankas: aukštojo mokslo reforma pagerins švietimo kokybę ir efektyvumą

Pasaulio banko (PB) ekspertai teigiamai vertina balandžio pabaigoje Seimo patvirtintą aukštojo mokslo reformą. Anot PB, įgyvendinus naują Mokslo ir studijų įstatymą, bus pagerinta švietimo kokybė, efektyvumas ir finansavimo skaidrumas.

Tokios išvados pateikiamos PB ataskaitoje, kurioje vertintos Lietuvos išlaidos socialiniams reikalams.

Aukštojo mokslo kokybe kol kas, anot ekspertų, leidžia abejoti gausi gabių jaunuolių emigracija, tai, kad vienas studentas finansuojamas beveik menkiausiai visoje Europoje, nė vienas Lietuvos universitetas nepatenka tarp 500 geriausių pasaulio universitetų, studentų skaičius labiausiai auga neakivaizdiniame ir vakariniame skyriuose besimokančiųjų dėka, o aukštojo mokslo pasiūla viršija paklausą.

Taip pat kritikuojama tai, kad finansavimas įvairioms studijų kryptims ir aukštosioms mokykloms paskirstomas neskaidriai, be kita ko, priklausomai nuo rektorių politinių ryšių, visą sistemą išlaiko visą kainą už studijas mokantys "neakivaizdininkai" ir studijuojantieji vakarais, o pusiau valstybės finansuojamose vietose besimokančiųjų už semestrą sumokami 520 litų tėra simboliniai.

"Ši finansavimo sistema neefektyvi, kadangi finansuojama daug studentų, kurie patys gali susimokėti (už mokslą - BNS). Ji taip pat neteisinga, nes nesiremia poreikiais", - rašoma apžvalgoje.

Pagal balandžio 30 d. Seimo priimtą aukštąjį mokslą reformuojantį Mokslo ir studijų įstatymą įvedama vadinamojo studijų krepšelio ir valstybės remiamų paskolų sistema. Nuo rudens krepšeliai bus skiriami geriausiais rezultatais mokyklas baigusiems abiturientams - jiems už studijas mokėti nereikės.

Pažėręs pagyrimų aukštojo mokslo reformai, PB kritikuoja mokslo tyrimų sritį - anot ataskaitos, Lietuvoje valstybės išlaidos mokslo ir technologijos institutams didelės, tačiau tyrimų rezultatai menkesni nei daugelyje Europos šalių. Tai esą lemia netinkama finansavimo forma.

"Privačios lėšos siekia tik 0,2 proc. BVP (ES vidurkis - 1,2 proc.). Valstybinis finansavimas padalintas vienodai tarp Ekonomikos bei Švietimo ir mokslo ministerijų (ŠMM). Keturi penktadaliai mokslo ir tyrimų resursų, valdomų ŠMM, naudojami remti tyrimų institutams, paveldėtiems dar iš sovietinių laikų. Tik 20 proc. biudžeto naudojami remti specifiniams tyrimų ir vystymo produktams", - teigiama apžvalgoje.

Anot PB, atskiras tyrimų institutų finansavimas užkerta universitetams kelią užsiimti tyrimais. Taip pat neišnaudojami studentai, kurie galėtų sudaryti nebrangiai apmokamą tyrimus atliekantį personalą.

"Rekomenduojama pakeisti mokslo ir technologijų finansavimą iš šiuo metu esančio pasiūla paremto požiūrio į konkurencingą bei tarptautiniu mastu recenzuojamą", - rašo PB analitikai.

Tuo metu ES remiamas"Saulėtekio slėnių" projektas, pagal kurį siūloma finansuoti penkis regioninius tyrimų institutus, esą gali tik gilinti pasiūla paremtą modelį. Tad siūloma mažinti šių centrų skaičių paliekant 2, labiau orientuojantis į jų veiklos kokybę, o ne kiekybę, ir stengtis pritraukti daugiau privačių partnerių.

PB duomenimis, švietimui Lietuva išleidžia mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjunga (ES). 2007-aisiais bendros išlaidos švietimui Lietuvoje siekė 4,9 proc. BVP (ES - 5,4 proc.), o vienam gyventojui atiteko 21,3 proc. BVP (ES - 30,8 proc.). Tačiau Lietuva nebuvo paskutinėje vietoje pagal šiai sričiai skiriamą BVP procentą - mažesnę dalį skyrė Italija, Vokietija, Čekija, Kroatija, Bulgarija, Ispanija, Slovakija, Liuksemburgas.

BNS